Kas yra meno terapija?

Dailės terapija – patyriminė terapinė veikla, kurios ašis – spontaniška meninė kūryba, terapijos metu gimęs kūrinys bei įvykusio kūrybinio proceso refleksija.

Visiškai nesvarbu, ar moki piešti, kurti ir ar esi kaip nors susijęs su menu – meno terapijoje galutinis kūrinys vertinamas ne pagal grožio, estetikos standartus, o pagal kūrinio psichologinę reikšmę jį sukūrusiam žmogui.

Meno terapija skirstoma į kelias sritis, o dailės terapija dažnai vadinama labiausiai išplėtota sritimi. Šiai sričiai priklauso tai, kas susiję su vizualiniu menu – tai visos dailės, tapybos formos, molio lipdymas, modeliavimas, koliažas, fotografija, lėlės, kūno menas, kaukės ir dar daugiau. Meno terapija remiasi požiūriu, kad tai, kas žmogui svarbiausia ir reikšmingiausia, slepiasi mūsų pasąmonėje ir giliai viduje kiekvienas iš mūsų žino, kas jam yra teisingiausia, tik dažnai sunku tai suvokti, išreikšti, rasti kelią, kaip pasiekti tai, ko norima, atsiriboti nuo kitų žmonių ir visuomenės primestų taisyklių, nuostatų. Meno terapija padeda mums patiems pamatyti, kokie norai, jausmai, vertybės ar poreikiai slypi mūsų viduje. Analizuojant sukurtą kūrinį, kuris parodo mūsų vidinį pasaulį, daug lengviau suvokti ir įvardinti situaciją, jos sprendimo variantus.

Gali padėti:

Bendravimui

Sukuria teigiamą emocinį nusiteikimą grupėje. Palengvina komunikacijos procesą su bendraamžiais, mokytojais, kitais suaugusiaisiais. Bendras dalyvavimas meninėje veikloje padeda sukurti tarpusavio priėmimo, empatijos santykį.

Kasdieniniam gyvenimui

Padidina žmogaus gebėjimą adaptuotis kasdieniniame gyvenime ir mokykloje. Sumažina su mokymusi susijusį nuovargį, negatyvias emocines būsenas.

Kūrybiškumui

Skatina išreikšti save kūrybiškai, lavina vaizduotę, ugdo estetinę patirtį, vaizduojamosios veiklos įgūdžius bei meninius gebėjimus apskritai. Sustiprina kultūrinį vaiko identitetą.

Ryšiui su emocijomis

Suteikia galimybę simboliniame lygmenyje eksperimentuoti su įvairiausias jausmais, tyrinėti ir išreikšti juos socialiai priimtina forma. Darbas su piešiniais, paveikslėliais, skulptūromis – tai saugus būdas patenkinti polinkį į destrukciją bei savidestrukciją. Meno terapija padeda perdirbti mintis ir emocijas, kurias žmogus įpratęs slopinti.

Tėvų ir vaikų santykiams

Leidžia kurti meile ir abipusiu prieraišumu pagrįstus santykius su vaiku, taip kompensuojant galimą jų trūkumą tėvų namuose. Jei vaikui trūksta meilės, atsiranda vadinamųjų psichinių nukrypimų, charakterio sunkumų, asmenybės defektų. Dėmesio deficitas sukelia mokinių pažangumo sumažėjimą, neretai agresyvų ir asocialų vaiko elgesį. Visa tai yra būdas kompensuoti suaugusiųjų pripažinimo ir meilės trūkumą.

Vidinės kontrolės jausmui

Ugdo vidinės kontrolės jausmą. Meno terapijos užsiėmimai sudaro sąlygas eksperimentavimui su kinestetiniais ir regimaisiais pojūčiais, stimuliuoja sensomotorinių gebėjimų vystymąsi bei bendrai dešiniojo smegenų pusrutulio, kuris atsakingas už intuiciją ir orientavimąsi erdvėje vystymąsi.

Sudėtingoms temoms

Padeda prisiliesti prie tų realių problemų ar fantazijų, kurias dėl kokių nors priežasčių yra sudėtinga aptarinėti žodžiu. Padeda įveikti kalbinį barjerą.

Asmenybės nukrypimams

Efektyvi koreguojant įvairius asmenybės nukrypimus ir augimo sutrikimus. Remiasi sveiku asmenybės potencialu, vidiniais savireguliacijos ir išgijimo mechanizmais.

Kaip vyksta meno terapija?

Meno terapijos užsiėmimai turi temas, pagal kurias parenkama užduotis ir vėliau grupėje arba asmeniškai analizuojamas kūrimo procesas, galutinis kūrinys. Kūrinio analizė yra svarbiausioji meno terapijos užsiėmimo dalis, kuri įprasmina visą prieš tai darytą veiklą. Dailės terapijos užduotys provokuoja kurti spontaniškai, todėl viskas, kas gimsta, net keisčiausia chaotiška keverzonė, yra vertinga medžiaga terapiniam procesui. Meno terapijos metodais siekiama keisti psichinę savijautą norima linkme.

Meno terapeutas procese visada ,,eina šalia“ kliento veiksmų ir minčių ir taikliai užduoda klausimus, į kuriuos klientas pats randa atsakymus. Tokiame dialoge gimsta svarbios įžvalgos, padedančios pažinti ir įvertinti asmeninius emocinio intelekto elementus, turimas patirtis, elgesio modelius.

Meno terapijoje augimo bei gijimo reiškinys apima savistabą, savivoką, pažinimą, priėmimą, atleidimą bei paleidimą. Šiuose procesuose žmogus randa taiką su savimi ir pasauliu, kas padeda atkurti vidinę harmoniją, o ilgainiui – ir tam tikrus psichinės ir fizinės sveikatos aspektus. Neskubinant kūrybinio proceso galima kaip reikiant ištyrinėti savo pasąmonę. Čia paprastai randamos esamų ar nuolat patiriamų nesėkmių, priklausomybių, nerimo, ydingų bendravimo modelių, chroniškų ligų ar periodiškų susirgimų, pasikartojančių neišsprendžiamų situacijų priežastys. Suvokus šias pirmines priežastis, galima keisti mąstymą, požiūrį, kurti naujus, sveikesnius mąstymo ir elgesio modelius ir pradėti gyvenimą iš naujo – kokybiškiau ir harmoningiau.

Kūryba, kaip žinia, pati savaime turi gydančios jėgos.

Kam naudinga meno terapija?

Meno terapijos užsiėmimai efektyvūs:

Jei būdingas pasyvumas, nepasitikėjimas savimi kenkia gyvenimo kokybei;
Jei vaikui būdingi specialieji poreikiai, sutrikusi raida;
Jei būdingas savęs žalojimas, į aplinką nukreipta agresija;
Jei pasireiškia adaptacijos sutrikimai kasdieniniame gyvenime arba mokykloje (ypač pradinių klasių ar naujai atvykusiems mokiniams);
Patiriantiems mokymosi sunkumų;
Autistiškiems vaikams, kurie patiria daug išgyvenimų (bet koks įsikišimas į jų pasaulį gali sukelti stiprų nerimą, o neretai ir agresyvią reakciją, išskyrus tuos atvejus, kai su tokiais vaikais bendraujama meno terapijos metu);
Patyrusiems prievartą arba turintiems kokį nors trauminį patyrimą (vaikams ir suaugusiems);
Padedant įveikti kalbinį barjerą;
Koreguojant įvairius asmenybės nukrypimus ir augimo sutrikimus;
Jei vaikai yra iš asocialių šeimų (dėmesio deficitas sukelia mokinių pažangumo sumažėjimą, neretai agresyvų ir asocialų vaiko elgesį. Terapijos metu galima kompensuoti suaugusiųjų pripažinimo ir meilės trūkumą);
Žmonėms, kurie patiria infantilumą (nori būti nuolat globojami, negali patys veikti, būdingas vaikiškas teatrališkumas);
Prieš įvairius patikrinimus, egzaminus;
Žmonėms, kurie nori paprasčiausiai atsipalaiduoti, pailsėti;
Senjorams, kurie jaučia vienatvę;
Paaugliams, kurių nesupranta nei tėvai, nei mokytojai;
Jei jaučiamos negatyvios emocinės būsenos;
Jei yra priklausomas nuo narkotikų;
Abiturientams, kurie nežino, kaip įveikti egzaminų baimę;
Vaikams iš asocialių šeimų;